Kada keliauti
Japonijos salynas įsikūręs labai tektoniškai aktyvioje zonoje, vadinamoje Ugnies žiedu, kur susiduria 3 tektoninės platformos, dėl to Japoniją neretai krečia nestiprūs požeminiai smūgiai, nereti čia ir ugnikalnių išsiveržimai. Destruktyvūs žemės drebėjimai, dažnai sukeliantys cunamius Japonijoje ištinka kelis kartus metuose. Didžiajai daliai Japonijos teritorijos būdingas vidutinių platumų klimatas, kuris, dėl šalies geografinės padėties ir formos skirtingose šalies vietose labai skiriasi. Galima išskirti netgi 6 klimato juostas. Šalyje vyrauja keturi metų laikai. Lietingasis sezonas prasideda gegužės pradžioje Okinavoje. Didžiojoje Honšiu dalyje jis prasideda birželio viduryje ir tęsiasi apie 6 savaites. Vasaros pabaigoje, rudens pradžioje kylantys uraganai neretai atneša liūtis. Šiaurinėje Hokaido saloje lietingasis sezonas prasideda tik liepos gale.
Japonijoje ypač vertinama gamta, todėl daugelis tradicinių festivalių ir švenčių yra susiję su gamtos reiškiniais ir jų stebėjimų, ypač vertinamos panoramos skirtingais metų laikais – Shikotso ežero festivalis (vyksta žiemą, jo metu iš ledo išskaptuojamos įvairaus dydžio ledo skulptūros), Sakūrų žydėjimo festivalis (vykstantis pavasarį visuose Japonijos dalyse), Nango vasaros džiazo festivalis (didžiausias renginys po atviru dangumi Tohoku regione). Pagrindinė japonijos religija – šintoizmas, tai tikėjimų visuma, kuri praktikuojama iki šiol.