Gruzija

Reta kita šalis gali pasigirti kvapą gniaužiančiais kalnais ir juodo smėlio paplūdimiais, dosnia virtuve ir niekada nepamirštamu svetingumu. Šalis, kur dainos ir vynas liejasi nevaržomai, kaip sraunios kalnų upės, tekančios iš didingų aukštikalnių į derlingus slėnius, kur noksta saldžiausios vynuogės ir raudoniausi arbūzai. Senasis Gruzijos istorijos klodas – paslaptingi vienuolynai, autentiškos cerkvės, griūvančios pilys-tvirtovės, tai žmogaus sukurti šedevrai Dievo kūrinių teritorijoje.

Yra ir kita medalio pusė – Prometėjo kančios žemė – dabartinė Gruzija išgyveno sunkią posovietinės eros stagnaciją ir iki šiol bejėgiškai stebi karpomą savo šalies žemėlapį. Tai nesutrukdė įsisukti turizmo mašinai – Gruzija jau skaičiuoja šimtus besileidžiančių lėktuvų ir tūkstančius į kalnų žygius ir vyno rūsių žvalgybą atvykusius turistus. Besikeičianti, modernėjanti Gruzija jau turi ką pasiūlyti įvairiausių užgaidų turintiems keliautojams.

Miestai – gražuoliai, pasislėpę po Svanetijos ir Kazbeko kalnų kepurėmis, subtropinis pajūrio kurortas Batumis, kultūrų ir religijų kryžkelė Tbilisis, kur galima kiekviename žingsnyje stebėti vis kitos kultūros pėdsakus – tai Turkijos, tai Rusijos ir netgi Persijos.

Bet šiandieninė Gruzija – veidu į Europą su viltimis į turtingą rytojų. Nenuostabu, kad ji atrodo labiau moderne nei Kaukazo kaimynės – Armėnija ir Azerbaidžanas.

O didžiausias Gruzijas turtas – patys žmonės: paprasti, nuoširdumu ir pasididžiavimu savo tėvyne trykštantys gruzinai. Beprotiškai svetingi, dvasingi – tikri linksmo gyvenimo ekspertai. Tai šalis, kur atvykėlis – palaimos ženklas. Atsipūskite. Sėskitės už stalo. Sakartvelo.