Praktinė informacija
Gero apetito
Koso virtuvė – tai Viduržemio regiono virtuvė, kurioje dominuoja švieži produktai, daugybė įvairių žolelių ir žalumynų, alyvuogių aliejus ir alyvuogės, šviežios daržovės ir vaisiai, sūris ir vynas, kepiniai, duona, jūros gėrybės, mėsa valgoma savaitgaliais ir ypatingų progų metu. Vienas svarbiausių ingredientų čia žolelės ir prieskoniai – šviežios mėtos, anyžius, eukaliptas, šalavijai, ramunėlės, rozmarinai, bazilikai, krapai, salierai, raudonėliai, kapariai ir kiti. Tradiciniai užkandžiai – duona su alyvuogėmis, pyragas su malta mėsa, tigania (gruzdinta kiauliena), kepiniai su cukinija ir kt. Taip pat čia valgomi įvairių rūšių makaronai, su vietiniu sūriu, špinatais mėsa; jūros gėrybės – pomidorai įdaryti aštuonkoju, įdaryti kalmarai, aštuonkojo troškinys, žuvis su cukinija, gruzdintos krevetės; mėsos patiekalai iš kiaulienos, vištienos, ėrienos, bei jautienos – mousakas (malta mėsa su baklažanais, sūriu ir kt.), labriatiko – (įdaryta ėriena). Gausybė desertų, kuriems sunku atsispirti – persikų tortas, chalva, baklava, kepiniai su migdolais, obuoliais, sezamu ir kt. Tradicinėje virtuvėje vartojama daug vietinio vyno. Skanaus.
Kaip keliauti
Saloje ir aplink salą keliauti galite keliais pagrindiniais būdais – autobusu, automobiliu, dviračiu, motoroleriu ir laivu. Vienas paprasčiausių būdų – išsinuomoti automobilį ir pasileisti į kelionę po Koso kaimus, paplūdimius, slėnius, nepriklausomai aplankant pasirinktas vietas. Vietinius kaimus iš salos sostinės galite aplankyti vietiniais autobusais, daugelis jų kursuoja du ar tris kartus per dieną, o kainos svyruoja nuo 2-5 €. Mėgstantiems nuotykius, sportą ir laisvę siūlome keliauti dviračiu ar motoroleriu, šiomis transporto priemonėmis ypač paprasta keliauti vasarą, nevaržomai užsukti į atokias vieteles, laukinių gėlių laukus, slėnius ir kaimus. Norintiems pamatyti aplinkines Koso salas siūlome jūros kelius, daugiau informacijos rasite Koso miesto uoste ir turizmo informacijos centre. Koso mieste ir kaimuose nesunkiai galite keliauti pėsčiomis ar dviračiu, esant reikalui galima pasinaudoti taksi paslaugomis.
Kelionės į Graikiją
Kaip kalbėtis
Kose kalbama graikų kalba. Lotynų bei kirilicos abėcėlės kilo iš Graikų abėcėlės, kuri mūsų akiai atrodo pakankamai sudėtinga ir „kitokia“, mat skiriasi rašmenys. Pagrindiniuose turistiniuose vietovėse ir kaimuose neturėtumėte turėti didesnių problemų bendraujant. Daugelis salos gyventojų dirba turizmo versle, todėl žmonės pripratę prie turistų. Kaip ten bebūtų, pasakę kelias frazes graikiškai galite labai pradžiuginti salos gyventojus.
Prašau – Παρακαλώ (pah-rah-kah-LOH)
Ačiū – σας ευχαριστώ (ef-khah-rees-TOH)
Ką pirkti
Kaip ir visoje Graikijoje, taip ir Kose pagrindinė valiuta – euras (€). Nuo jo įvedimo (2004 m.) kainos šalyje stipriai šoktelėjo, todėl šiandien Kosas nebėra pigi sala, o vakarienė ar priešpiečiai lauko kavinėje kainuoja kur kas daugiau. Saloje galite įsigyti natūralių prieskonių ir džiovintų žolelių, aukštos kokybės alyvuogių aliejaus, maisto produktų ir gėrimų – sūrio, vyno, džiovintų ir šviežių vaisių, anyžių likerio – ouzo.
Taip pat Kose galite įsigyti tradicinės keramikos, rankų darbo muilo, rankų darbo suvenyrų ir kt. Koso sostinėje yra keletas prekybos centrų, kuriuose rasite drabužių, batų ir aksesuarų.
Esant paplūdimyje nepatingėkite prisirinkti kriauklelių ir akmenukų, tai nieko nekainuoja ir gali būti puiki dovana artimiesiems.
Būkite saugūs
Kosas apibūdinamas kaip labai saugi vieta, kurioje neturėtumėte susilaukti nemalonumų. Kaip ten bebūtų, visada reikia prižiūrėti svarbius daiktus ir dokumentus, saugoti techniką, nelaikyti piniginės užpakalinėje kelnių kišenėje. Barų gatvė ir uosto zona Koso mieste ne pati saugiausia, todėl lankantis čia prižiūrėkite savo turtą, nesivelkite į konfliktus, o esant reikalui kreipkitės į vietinę policiją.
Gerbkite
Koso salos gyventojai temperamentingi ir nuoširdūs žmonės. Žmonės čia daug gestikuliuoja ir naudoja rankas išreikšti jausmams. Įprasta, jog pirmąjį žingsnį bendraujant žengia nepažįstamasis, šiuo atveju keliautojas. Vietiniai gyventojai mėgaujasi gyvenimu ir laiką, reikalingą poilsiui priima kaip labai svarbų ir rimtą kasdienybės dalyką. Tai taip pat labai religinga tauta, todėl lankant šalies bažnyčias ir vienuolynus būtina atitinkamai apsirengti – moterys turėtų užsidengti pečius ir kelius, vyrai kelius.