Australija

Tai sesta pagal dydi pasaulio valstybe, uzimanti Australijos zemyna ir aplinkines salas, is kuriu didziausia Tasmanija. Pietryciuose yra Naujoji Zelandija, siaureje – Indonezija, Papua Naujoji Gvineja, Rytu Timoras, Saliamono ir Vanuatu salos siaures rytuose. Australijos pavadinimo kilme verciant ji pazodziui reiskia „nezinoma pietu zeme“. Kaip ten bebutu, kad ir kokia didele si zeme butu, tai viena is labiausiai urbanizuotu valstybiu pasaulyje, zinoma del tokiu miestu kai Sidnejus, Melburnas, Pertas ir kitu. Australija yra labai sausringa, didzioji dalis vakaru ir centrines Australijos yra negyvenama, ja uzima dykumos ir pusdykumes – apie 40 % teritorijos uzima smelio kopos. Australijai budinga isskirtine augalija ir gyvunija. Cia rasite 80 % gyvunu ir augalu, kuriu nerandama kituose zemynuose – tai sterbliniai gyvunai, vovere skraiduole, strutis Emu, tokie augalai kaip eukaliptai, sumedeje paparciai.

Salis yra labai issivysciusi, todel cia dominuoja aukstas gyvenimo lygis. Daugeliui besivystanciu pasaulio valstybiu Australija yra „svajoniu valstybe“. Australijos kulturos saknys slypi Europoje, tik paskutiniu metu salies kultura kiek stipriau veikia JAV kultura. Didzioji dalis salies gyventoju kile is XIX ir XX amziuje atvykusiu imigrantu, is pradziu daugiausia is Britanijos ir Airijos, veliau is kitu Europos valstybiu. Taip pat nemaza gyventoju dalis yra kile is Azijos. Daugelis salies gyventoju yra susitelke rytineje, pietineje ir pietvakarineje zemyno pakrantese. Tai labai ivairiapusiska valstybe, talpinanti savyje nuostabiausius gamtos lobius – koralinius rifus, dykumas, aukstus miskus, kalnus su snieguotomis virsukalnemis, multikulturinius miestus. Salis labai didele, todel kelyje gali tekti praleisti nemazai laiko. Kita vertus, tai taip pat gali tapti smagia pramoga – pasileisti keliu po nezinomas teritorijas ir grozetis sutinkamais krastovaizdziais.