Marokas

Maroko karalystė yra egzotiški vartai į nuotykių žemyną Afriką. Maroko kalnai, Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros krantai, Sacharos dykumos neaprėpiami plotai apgyvendinti berberų ir beduinų, imperatoriškieji miestai su pasakas primenančiomis medinomis, kur prelystaliai lūžta nuo įvairiausių rytietiškų prekių ir egzotiškų gėrybių.

Marokas – lyg specialiai dievo sukurtas pasaulis keliautojams ir tyrinėtojams, margas kaip pats gražiausias rankų darbo marokietiškas kilimas. Įvairiaspalvis, margų raštų ir įvairiausių ornamentų. Toks ir Marokas, su kvapą atimančiais vaizdais nuo Atlaso kalnų viršūnių iki Sacharos pustomų kopų, nuo žaluma alsuojančių oazių iki žvejų kaimelių, pripildytų žuvėdrų klyksmo.

Maroko kalnai, ne tik didingosios Atlaso grandinės, bet ir žaliuojantys ir saulės nudeginti Rifo kalnai, kaip gyvatės vingiuoja šalies reljefu ir nusitiesia iki pat Sacharos dykumos, kur jaukios oazės siūlo kuklius, bet nepamirštamus malonumus – žvaigždių lietų tamsioje naktyje, ir tylą pustomų kopų apsuptyje.

Kontrastingas šalies kraštovaizdis yra tas koziris, kuris atvilioja į Maroką daugelį keliautojų, bet paliekant šalį, geriausi prisiminimai lieka apie Maroko žmones. Kalnų berberus, dykumų beduinus ir didmiesčių arabus. Nepaisant šiuolaikinės civilizacijos čiuptuvių, sparčiai tiesiamų greitkelių ir kylančių stiklinių viešbučių, marokiečiai gyvena išvien su gamta ir savo tradicine aplinka. Senoliai yra gerbiami, amatai perduodami iš kartos į kartą, vietoj motoro į pagalbą pasitelkiamas asiliukas, mulas ar kupranugaris, o vietoj kostiumo marokietis daug geriau jaučiasi vilkėdamas tradicinę dželabą, ir ne specialiomis progomis, o kasdien. Nėra geresnio laiko praleidimo Maroke, nei laukiant kol plikoma mėtų arbata stebėti pro jus einantį spalvingą šalies gyvenimą, kalbantis apie Maroko paslaptis su senais arba naujais draugais.