slide

Blogas

Marokas aštriai. Kaip atsirado kalnų ir dykumos maršrutas. I dalis

2013.01.03

Marokas turi nepaaiškinamo žavesio. Taip arti mūsų Europos, bet taip toli savo archaiška kultūra ir akivaizdžiai į šias dienas su laiku atklydusia senove. Norite XX amžiaus – yra Kasablanka ir Rabatas, norite XVI amžiaus – yra Marakešas ir Fesas. Norite nerti dar giliau – akis į akį su XI amžiumi – senieji berberų miesteliai, išsidriekę tarp banguojančių Atlaso kalnų ir nuožmiosios Sacharos yra svetingumo ir nuotykių švyturiai Šiaurės Afrikoje.

Šį kartą keliaukime XVI ir XI amžius, o mūsų vedlys bus berberas Ibrahimas. Garbanotų plaukų, žydrų akių, kresno sudėjimo (būtent taip galima atskirti berberus nuo arabų, kurie yra rūsčių veido bruožų, tamsaus gymio ir tamsių akių) jis man labiau priminė žemaitį ūkininką, nei tikrą berberą iš Atlaso kalnų. Kai spausdamas man ranką Ibrahimas plačiai nusišypsojo ir angliškai pasisveikino švariu britišku akcentu, apie panašumus su žemaičiu ūkininku pamiršau.

berberas Ibrahimas

Pro garsiąją Jemna El Fna aikštę Marakeše esu praėjęs šimtus kartų. Stebėjęs ją nuo terasų spiginant saulei ir jai leidžiantis, kada ji atgyja, sėdėjęs vis pas kitą gatvės maisto pardavėją, net pas tą, kuris verda sraigių sriubą, bet tik dabar sužinojau, kad ši vieta vadinama „galvų kapojimo“ aikšte. Viskas paprasta, viduramžiais čia būdavo egzekucijų vieta, kur, savaime suprantama – nuo blogų pečių risdavosi galvos. Dabar tai – vienas didžiausių spektaklių ekspromtu po atviru dangumi visame pasaulyje. Aktoriai – paprasti, bet ypatingi marokiečiai. Tai ir akrobatai, ir gyvačių kerėtojai, legendų pasakoriai, šokėjai ir kitokie keistuoliai. Geriausia tą spektaklį stebėti iš aukštai – nuo vienos iš aikštę supančių kavinių terasos. Susirandi staliuką kuo arčiau terasos krašto, į stiklinę įpila karčiai saldžios mėtų arbatos ir stebi, klausaisi, alsuoji Marakešo dvasia.

Marakešas

Marakešas vadinamas raudonuoju miestu. Tuom lengva įsitikinti vos patekus į šio miesto mediną – senąjį kvartalą. Sienos, tvoros, stogai – visur dominuoja blyškus raudonis. Gatvių, gatvelių, skersgatvių ir labirintų voratinklyje galima pasiklysti šimtus kartų ir vėl iš naujo rasti kelią, kur pradėjau. Norėdami patekti į mūsų nakvynės vietą – tradicinį riadą, turime sekti paskui Ibrahimą, kuris karpo kampus medinos labirintais, kol atsiduriame šalia šiukšlyno, šalia aukštų sienų ir klausiamai žiūrime į Ibrahimą – ar teisingai mus atvedei? Ibrahimas šypteli. Atveria žemaūges sunkias duris ir mes patenkame į pasaką. Viduje įkurtas tradicinis marokietiškas viešbutis – riadas. Dažniausiai tai – trijų ar keturių aukštų pastatas su atviru kiemu centre, kur čiurlena fontanai, čiulba paukščiai ir veši egzotiška augmenija. Anksčiau tokie riadai priklausė Maroko didikams, dabar – dauguma iš jų priima svečius, norinčius pajusti tikrąją Maroko dvasią. Kambarių tokiuose riaduose įprastai yra nedaug, todėl galima mėgautis ramybe ir išskirtinu poilsiu.

Riadas Marakeše

Riadas Marakeše

O šiukšlynai ir netvarkoma aplinka šalia prabangių riadų nebestebina. Tai atėjo iš senesnių laikų, kada karaliai turėjo prabangius rūmus, tačiau nenorėdami, kad vargšai žmonės matytų tą prabangą, turtingai išpuošdavo rūmų vidų, o išorė niekuo nesiskirdavo nuo varguolių aplinkos.

Marakešas medina

Dar kartą Jemna El Fna aikštėje išgeriu apelsinų sulčių, kurių kaina kasmet kyla, bet vis dar išlieka juokinga ir kojos jau knieti pasileisti į Atlaso kalnų slėnius, oazes ir serpantinų vingius. Tą norą dar labiau sužadina iš Marakešo matoma Atlaso „galva“ - snieguota viršūnė Jebel Toubkal, iškilusi į 4167 metrų aukštį.

Vos palikus Marakešą kelias kopia aukštyn ir lyg gyvatė vingiuoja stačiais serpantinais. Atlaso kalnai Maroke vadinami „kalnų kalnais“, vingiuodami per visą šalį iš vakarų į rytus, nuo Atlanto vandenyno ties Agadyru iki rytinės sienos su Alžyru. O už kalnų kalno plyti magiškoji dykumų dykuma – Sachara, nuo kurios nuožmiųjų vėjų, Marakešą ir saugo plati Atlaso krūtinė.

Atlaso kalnai

Mūsų pirmoji stotelė palikus Marakešą – Ait Benhadou kasbahas. Kelionė trunka vos porą valandų ir ačiū Alachui! Retai kada pasidaro bloga važiuojant kalnų kūnuose išvagotais vingiais į kairę ir į dešinę, aukštyn ir žemyn staigiais protrūkiais, bet čia malonumas akims nesutapo su malonumu galvai.

Patekęs į Ait Benhadou suprantu, kad praeities laikas niekur nedingęs. Šimtai, gal net tūkstantis metų atgal išdygsta priešais mano akis. Per dulkėtą ir dykumos prarytą miestelį tiesi lyg liniuotė stiebiasi gatvė, kurios abiejuose pusėse dunkso dideli ir svetingumu dvelkiantys riadai. Einame su Ibrahimu išdžiūvusia Ounilos upe, kuri vasaros metu visai išsenka ir vietoj vingiuotos vandens juostos, plyti akiai maloni žaliuojanti palmių upė – tikra oazė. Žygiuojame per ištuštėjusius kaimus, Ramadano metu gyventojai tūno savo molinėse trobelėse ir laukan išeina tik temstant, kada stalai nukraunami apelsinų sultimis, datulėmis, tiršta sriuba ir kuskusu. Ibrahimas – atsidavęs musulmonas. Ramadano metu nuo aušros iki sutemų negalima nieko turėti burnoje, o čia jis ne tik visą dieną burną aušina apie Sacharos ir Atlaso įdomybes, bet ir matuoja kilometrus savo kojomis tiesiog dešimtimis! Priėjus figos medį, jis nuskina dešimtis dieviškai saldžių vaisių ir krauna man pilnas rieškutes. Kol aš ilsiuosi pavėsyje ir kramtau figas, Ibrahimas pasitiesia kilimėlį ir atsisukęs į Mekos pusę meldžiasi. Darbas lieka darbu, bet jis negali trukdyti tarnystės Alachui.

Atlaso kalnai

Ait Benhadou nedidelis, užkylame ant jo įspūdingos citadelės įveikę kelis šimtus stačių laiptelių, kurie veda tiesiog per žmonių kiemus iki aukščiausiojo taško. Ten gali tiesiog suakmenėti, kaip visa žemės spalvos tvirtovė aplinkui ir likti stebėti vėjo ir smėlio kuriamo peizažo. Visiškai nenuostabu, kodėl dauguma biblinius laikus menančių filmų yra sukami čia. Tarp jų ir daugelio akiai matyti - „Sodoma ir Gomora“, „Jėzus iš Nazareto“, „Paskutinis Kristaus gundymas“, „Mumija“ ir kiti kinematografiniai šedevrai.

Ait Benhadou

Ait Benhadou

Dienos dulkes nusiplaunu riado viduryje esančiame baseinėlyje. Vėsus vanduo atgaivina įkaitusį nuo saulės kūną, užvertęs galvą stebiu dangaus tankmėje prasimušančias žvaigždžių švieseles, o nosį jau riečia atsklindantys kvapai – laikas vakarienei.

Ait Benhadou

Kilimais išklotame ir pagalvėmis prikamšytame restorane arbatą jau pilsto Ibrahimas. Jis žiūri į mane ir matydamas nuostabą didžiuojasi, kad yra marokietis ir berberas.

Arbata Maroke

 

Straipsnio tęsinys: Marokas aštriai. Kaip atsirado kalnų ir dykumos maršrutas. II dalis 

dainius-kinderis
Dainius Kinderis
Tel. 8 5 206 0315

Užklausa dėl kelionės

Please leave this field empty.

Kelionės paieška


Komentarai



Keliones.com yra kelionių organizatoriaus Magelano Kelionės nuosavybė, kurioje įdiegta technologija leidžia kombinuoti viešbučių ir pigių skrydžių paketus kelionėms, kurios prasideda iš Lietuvos. Paieškos sistema iškart sukuria kelionės pasiūlymus pagal Ryanair ir Wizzair aviakompanijų išvykimus iš Vilniaus ir Kauno oro uostų.

Kai kuriuose pasiūlymuose įtrauktas privatus arba grupinis pervežimas iš viešbučio į oro uostą. Kainos per dieną gali keistis kelis kartus, priklausomai nuo viešbučio apkrovimo ir aviakompanijų kainų.

Norėdami įsigyti kelionės paketą, prašome vadovautis rezervavimo instrukcijomis. Kai pasirinksite norimas paslaugas, būsite perkelti į mokėjimų puslapį, kur iškart galite apmokėti pasinaudodami e-bankininkyste per jūsų banką. Visi pavedimai vykdomi per mokejimai.lt. Per kelias darbo valandas mes gausime jūsų pavedimą ir jūsų paslaugos bus užsakytos. Visus kelionės dokumentus (vaučerius) ir bilietus gausite elektroniniu paštu.

Daugiau informacijos

Užklausa dėl kelionės

Please leave this field empty.


 Noriu prenumeruoti į Jūsų naujienlaiškį

Gavę Jūsų užklausą susisieksime per 24 val.
Jei norite greičiau - skambinkite: 8 5 206 0315