slide

Blogas

„Magelano kelionių“ komanda atranda užpoliarės kraštus

2013.08.01

Krautis į kuprinę striukę, žieminius batus, pirštines ir vilnonę kepurę liepos viduryje buvo neįprasta. Dažniausiai mano maršrutai nusidriekia į rytus, vakarus ir pietus, o dabar keliaujame toli į šiaurę, arčiausiai Šiaurės ašigalio apgyvendintą salą – Špicbergeną (kaip pastebėjau, vokiečiai, lietuviai ir rusai šį archipelagą vadina taip, o skandinavai ir amerikiečiai – Svalbardu). Tuo metu, kai palikome Lietuvą, ją šildė arti 25 laipsnių šiluma, o tuo tarpu Špicbergeną kaustė liepai būdinga vėsa – vos 7 laipsniai aukščiau nulio. Tam pasiruošėme, lagaminas plyšo nuo šiltų drabužių, bet avialinijų pradangintas bagažas pusiaukelėje pastatė mus į nepavydėtiną padėtį: atskrendame į Špicbergeną vidurį nakties, kai temperatūra vos aukščiau nulio – be striukių. Špicbergenas skrydis Nuo kovo iki rugsėjo – ištisa diena Nusileidžiame Longyearbyene – Špicbergeno sostinėje ir šiauriausiai esančiame komerciniame oro uoste pasaulyje. Antra valanda nakties, o šviesu lyg vidudienį. Maloni arktinė vėsa gaivina po atsibodusių karščių, įlankos vandenys tyliai ošia, kalnai spindi sniegu viršūnėse, o atvykę turistai iš susižavėjimo aikčioja ir spragsi fotoaparatais, pasišokinėdami nekantriai lekia į atvykimo salę. Nuo oro uosto – iki miestelio keli kilometrai, kuriuos padeda įveikti maršrutinis autobusas, kurio vairuotojas čia gyvena 23 metus ir, kaip jis pats sako, miega po tris valandas į parą nesibaigiančios dienos periodu. Špicbergenas atstumai Nors Špicbergenas nutolęs nuo civilizacijos labai toli (daug šiauriau nei Aliaska, Grenlandija, Islandija ir virš tūkstančio kilometrų nuo Nordkapo Norvegijoje) čia judėjimo netrūksta ir susisiekimas puikus – lėktuvu iš Oslo ir Tromsės kasdien bei kruiziniais laivais, kurie vasarą ir pavasarį čia švartuojasi šimtais per sezoną. Nepaisant to, kad Šiaurės ašigalis visai netoli, gyventi čia įmanoma. Šiltoji Golfo srovė neleidžia įsivyrauti per daug šaltiems orams, vasaros vidutinė temperatūra +7, žiemos – 15, gyventi galima. Nepaisant normalių gyvenimui tinkamų sąlygų, žmonės čia pradėjo keltis palyginus vėlai – apie 1900-uosius, o etninių gyventojų čia visai nėra. Nepainiokite čia gausiai emigravusių tailandiečių su inuitais, paplitusiais panašiose platumose. Kaip aš suprantu, iki Špicbergeno inuitai nenuplaukė, buvo per toli, o ledas viso Arkties vandenyno nesukausto, kad galėtum jį įveikti tokiu būdu. Špicbergenas sneigomobiliai Kol nuvažiuojame iki viešbučio, Špicbergeno atšiauri gamta ir neregėta egzotika spėja pakerėti. Laukti ryto tyrinėjimams nereikia – tyrinėk šį kraštą kad ir visą parą! Arktinės žuvėdros nesvetingos

Špicbergeno archipelage gyvena apie tris tūkstančius gyventojų (baltųjų meškų trys su puse tūkstančio), iš kurių šiek tiek daugiau nei du tūkstančiai sostinėje, kuri atrodo kaip labai išsivystęs ir padorus miestelis – yra keliolika viešbučių (nuo hostelių iki prabangių keturias žvaigždes pasikabinusių), keliolika barų ir restoranų, prekybos centras ir suvenyrų parduotuvės, universitetas (kurio studentai dirba gidais ir padavėjais), muziejai, mokykla ir du vaikų darželiai. Kai į Longyearbyeną atvykstą kruizinis laivas, vietiniai gyventojai sako patiriantys stresą, nes gatvės užsikemša, žmonių pilna ir visur parduotuvėse eilės.

Kruzinis laivas Špicbergene

Longyearbyeną supa aukšti kalnai, kurie vasarą pasidabinę skurdžia, vaiskia žaluma, o kalnų ertmėse matosi juodos dėmės ir medinių kontrukcijų nuolaužos – buvusių šachtų liekanos. Būtent anglis ir atvedė gyvybę į Špicbergeną, kai amerikietis klajūnas parvežė anglies gabaliuką į Ameriką, ištyrus jį kalnakasybos ekspertai suskubo siųsti pirmuosius šachtininkus ir gyventojus į Špicbergeną. Taip atsirado pirmieji Amerikos, vėliau Norvegijos, Rusijos ir kelių kitų šalių gamykliniai forpostai. Be šachtų kūrimo čia būrėsi ir banginių medžiotojai, kitokia žuvis šiaurės drungnuose vandenynė veisėsi nenoriai. Žiemą salynas paslėptas pusę metų trunkančia tamsos skraiste, apšviestas yra tik Longyearbyenas, kaip švyturys šviečiantis retiems atklydėliams. Tada po miestą zuja sniegomobiliai, o turistai krykštauja lakstydami haskių kinkiniais. O dabar sniegomobiliai stovi pamiršti ir niekam nereikalingi iki iškris pirmas sniegas rugsėjo mėnesį.

Longyearbyenas

Žmonių nedaug, miestas mažas, bet automobilių čia šimtais – ir visi stovi su paliktais rakteliais viduje, namai taipogi nerakinami – visiškas saugumo jausmas.

Nesaugiausia vaikščioti vieniems ir be ginklo už miesto ribų, poliarinės meškos per kelis dešimtmečius sudraskė keliolika žmonių, paskutinis atvejas užfiksuotas prieš dvejus metus, dviem vokietėms išėjus be ginklo pasižvalgyti po apylinkes, sugrįžo tik viena. Baltųjų meškų taip ir neteko sutikti, vasarą jos traukia aukščiau į kalnus ir giliau į salyno gilumą, kur dar gali rasti sniego, o žiemą eina arčiau vandens, kur tyko savo etatinių aukų – ruonių. Ne tik baltosios meškos kelia pavojų Špicbergene. Pradžioj netikėta, o vėliau normaliu dalyku tampa arktinių žuvėdrų užpuolimai. Pasirodo, šios žuvėdros labai gudrios – suka lizdus ir perina kiaušinius kuo arčiau miestelio ir kelių, kur daug šunų (reiškia nėra poliarinių lapių). Praeinantys keliu žmonės joms tokia pati nepageidaujama būtybė, kaip ir lapės, todėl visiškai drąsiai pradeda sukti ratus, o tada staigiai atakuoja, grąsindamos pakrapštyti kaip reikiant pakaušį. Apsiginti nuo žuvėdrų yra įrengti netgi specialūs stendai, kur suteikiama informacija apie šiuos paukščius ir galima pasiimti bambukinę lazdą gynybai. Iš pradžių keista ir smalsu, norisi pažaisti su paukščiais, bet vėliau, kai plėšrūnas kybo vos pusmetrį virš galvos atkišęs smailų snaipą – darosi nebe taip juokinga. Vietiniai juos vadina pilnateisiais Špicbergeno gyventojais, todėl smurtauti prieš paukščius nereiktų. Arktinės žuvėdros Špicbergene mirti draudžiama Longyearbyne užtenka pabūti porą dienų, kad susipažintumėt su šia egzotiška vieta iar aplankytumėt įdomius objektus – du muziejus, šiauriausią pasaulyje bažnyčią (visada atvira, šilta, su nemokama konferencijų sale, savitarnos kavine ir minkštasuoliais) bei vietines kapines, kurios čia nebepapildomos nuo 1930-ųjų. Tiesą sakant, mirti Špicbergene yra draudžiama. Amžino įšalo žemėje palaidotų žmonių kūnai neįra ir atsiranda grėsmė plisti virusams. Jau beveik šimtas metų, kai mirštantys (labai senyvi) arba jau numirę žmonės turi keliauti į Norvegiją ar kitą šalį numirti. Kapinės Špicbergene Slaviškasis Špicbergeno akcentas – Barentsburgas „Atgal į Sibirą“ - taip būtų galima pavadinti trumpą kelionę iš Longyearbyno laivu į Barentsburgą, slavišką šachtininkų miestelį, kurį dauguma pasiekia laivais, nors čia yra ir heliportas, norintiems su civilizacija susisiekti greičiau. Jokių kelių, jungiančių norvegišką ir slavišką sostines – nėra. Mūsų poliarinis laivas prisišvartuoja Barentsburgo krantinėje, matosi lengvai atpažįstami senosios sąjungos veidai, saulėgrąžas gliaudantys treninguoti ir po „lacais“ akis nuo šiaurės saulės slepiantys piliečiai. Barentsburgo centras

Tai labai įdomi vieta, kupina ironiškų fragmentų. Barentsburge gyvena pusšimtis žmonių, dauguma jų – šachtininkai ir jų šeimos. Darbus šachtose dalina keturių tautybių žmonės – ukrainiečiai, rusai, tadžikai ir armėnai. Prieš čia atvykdami visi pasirašo dviejų metų kontraktus, po to išleidžiami į priverstines dviejų mėnesių atostogas namo. Kai kurie sugrįžta, kai kurie - ne.

Barentsburgas

Mūsų laivas čia švartuojasi tik valandai, todėl labai gaila nepasinerti į šia unikalią egzotiką ilgiau ir giliau. Norintys čia likti tai padaryti gali nevaržomai, Barentsburge yra aukštos klasės viešbutis. Be viešbučio čia yra didelė moderni ligoninė, kurioje dirba du daktarai – stomatologė ir kita – nuo visų kitų ligų, taip pat dviejų aukštų erdvi mokykla, kurią lanko 30 vaikų, o juos moko dvi mokytojos, viena muzikos, kita – visų kitų dalykų. Per Barentsburga dideliais ir aptrupėjusiais cemento gabalais išklotas pagrindinis kelias, kuris tęsiasi apie vieną kilometrą, užtat viešasis transportas yra – nuo baro iki uosto. Bare pardavinėjamas vietinis, 2.5 proc. stiprumo alus „Raudonoji meška“, kurį pilsto čia pat esant alaus darykla. Degtinės galima per mėnesį žmogui nusipirkti tik litrą, cukraus – tik du kilogramus. Vietiniai pinigų grynaisiais neturi, vietoj jų naudojamos specialios Barentsburgo kortelės, kuriomis atsiskaitoma už visas prekes ir paslaugas. Turistai vietinėse parduotuvėse ir suvenyrinėse gali mokėti kronomis arba rubliais. Parduotuvės mažai kuo skiriasi nuo Rusijos glūdumoje esančių – šiltos patalpos, daug prekių lentynose, piktos pardavėjos.

Leninas Špicbergene Barenstburgas garsėja ir tuo, kad čia iškilmingai į ledynus vėpso Leninas. Pagrindinėje aikštėje pastatyta Lenino skulptūra – šiauriausia Lenino skulptūra pasaulyje. Dar yra šiauriausias pasaulyje Rusijos konsulatas, nedidelė medinė cerkvė, šalia jos – kiaulidė, kad vietiniai visada turėtų šviežios mėsos. Yra ir futbolo stadionas, kuris mūsų apsilankymo metu priminė anglių lauko, o ne futbolo stadioną. Medžių Barentsburge, kaip ir visame Špicbergene – nė vieno, o koks gi slavas be gamtos su berželiais? Einant link krantinės pasitinka du dideli plakatai – juose nutapyti berželiai, kad nors kiek nuramintų stresuojančio ir blaivaus šachtininko širdį.

Ką dar veikti Špicbergene

Pakeliui į Barentsburgą praplaukiami keli fjordai ir ledynai, kuriuose galima išvysti fontanus leidžiančius banginius, ant nedidelių aisbergų besideginančius jūros vėplius, kvailiojančius ruonius, spygaujančius poliarinius paukščius, ir, jeigu pasiseks – vieną, kitą baltųjų meškų šeimynėlę. Kai meškos išalksta, gali padaryti labai daug, pavyzdžiui – užsikabaroti ant stačios uolos tykant į pingvinų panašių paukščių – alkų.

Banginiai Špicbergene

Tokia tyli, tyra gamta užburia, su savo akinančiu baltumu, žydrais ledkalnių liežuviais ir gaivių iš Arkties vandenyno pučiamu vėju. Laivo denyje paragaujame vietinių delikatesų – lašišos ir banginienos. Banginio skonis man buvo naujas. Įdomu, bet banginio mėsa sprangi, sunkiai virškinama, visgi su vaizdu į egzotiškuosius ledynus, geresnio maisto nei egzotiškas banginis negalėjau įsivaizduoti. Dabar banginių medžiotojams įvestos kvotos, tačiau anksčiau jų medžioklė būvo pagrindinis pajamų šaltinis be angliakasybos.

Banginiena

Haskiai Špicbergene

Baidarės Špicbergene

Keliones į Špicbergeną geriausia vykdyti pavasarį. Tada daug sniego ir šviesu, galima keliauti sniegomobiliais, šunų kinkiniais ant rogių ir plaukioti baidarėmis atitirpus pagrindiniam fjordui ir žygiuoti po fantastiškos ir nepaliestos gamtos oazę. Pavargus nuo žygių ir įspūdžių, visada galima patogiai ilsėtis miestelio baruose, restoranuose, netgi nueiti į kiną ir net į naktinį klubą! Nukeliauti ir ten daug ką pamatyti reikia nemenko pinigų kapšelio, tačiau nei sekundei nesusimąstai ar buvo verta čia atvykti, tikrai verta ir dar norėčiau atvykti bent kartą!

Ledynas Špicbergene

"Magelano kelionių" komanda, keliaudama po Špicbergeną sukūrė įpatingą maršrutą ir programą, išsiilgusiems kitokios egzotikos. Naujos, intriguojančios egzotinės kelionės – jau netrukus!

Dainius Kinderis
Tel. 8 5 206 0315

Užklausa dėl kelionės

Please leave this field empty.

Kelionės paieška


Komentarai



Keliones.com yra kelionių organizatoriaus Magelano Kelionės nuosavybė, kurioje įdiegta technologija leidžia kombinuoti viešbučių ir pigių skrydžių paketus kelionėms, kurios prasideda iš Lietuvos. Paieškos sistema iškart sukuria kelionės pasiūlymus pagal Ryanair ir Wizzair aviakompanijų išvykimus iš Vilniaus ir Kauno oro uostų.

Kai kuriuose pasiūlymuose įtrauktas privatus arba grupinis pervežimas iš viešbučio į oro uostą. Kainos per dieną gali keistis kelis kartus, priklausomai nuo viešbučio apkrovimo ir aviakompanijų kainų.

Norėdami įsigyti kelionės paketą, prašome vadovautis rezervavimo instrukcijomis. Kai pasirinksite norimas paslaugas, būsite perkelti į mokėjimų puslapį, kur iškart galite apmokėti pasinaudodami e-bankininkyste per jūsų banką. Visi pavedimai vykdomi per mokejimai.lt. Per kelias darbo valandas mes gausime jūsų pavedimą ir jūsų paslaugos bus užsakytos. Visus kelionės dokumentus (vaučerius) ir bilietus gausite elektroniniu paštu.

Daugiau informacijos

Užklausa dėl kelionės

Please leave this field empty.


 Noriu prenumeruoti į Jūsų naujienlaiškį

Gavę Jūsų užklausą susisieksime per 24 val.
Jei norite greičiau - skambinkite: 8 5 206 0315